sandora.eu | nuotolinis mokymas

Mokinių rudens atostogų metu 1-4 kl. mokinių lauks dienos stovyklėlė

Jau kitą savaitę mokiniai galės trumpam atsikvėpti nuo mokslų, ilgiau ryte pasivartyti lovoje. Prasideda mokinių rudens atostogos… Skubėdami į pagalbą tėveliams, kurie per mokinių atostogas dirba ir neturi kur saugiai palikti savo atžalas – kaip ir kasmet, nuo spalio 28 d. iki spalio 31 d., mokykloje veiks mokinių užimtumo stovyklėlė. Mokinių atostogų metu mes visi kartų šėliosim ir nerūpestingai, bet atsakingai leisim laisvalaikį.

Mokinių rudens atostogų užimtumo veiklos PROGRAMA  Ketinate lankyti dienos stovyklą? Tuomet prašome užsiregistruoti.

Vokiečių dienos: kūrybingai smagiai ir ant podiumo

„Ö kaip vokiškai?“ Šis klausimas „Sandoros“ progimnazijoje šią savaitę skambėjo dažnai, garsiai, o penktadienį – dar ir energingai.
Minint Vokiečių kalbos dienas, šios užsienio kalbos mokytoja Inga visą savaitę su mokiniais vokiškais žodžiais, simboliais dekoravo marškinėlius. Penktadienį modeliai jau žengė raudonu kilimu.
Renginio akimirkos – mokyklos „Facebook“ paskyroje.

Dienraščio „Šiaulių kraštas“ akiratyje: publikacija „Dievo avinėlis pasitinka vaikus“

„Šiau­lių “San­do­ros” pro­gim­na­zi­jos kie­me įsi­tai­sė Die­vo avi­nė­lis, o ant sie­nų plas­no­ja spar­nai. Avi­nė­lį su­kū­rė skulp­to­rius Mar­ty­nas Gau­bas, spar­nų pro­jek­tą – pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Šal­tis.“

Apie Dievo avinėlio „krikštynas“, tik šįkart kitokiu, ne televiziniu, formatu :)

Mokyklos globėjos Editos Štein gimtadienis: gyvos avys ir mokyklos kieme atidengta Dievo avinėlio skulptūra

2019 m. spalio 11 d. „Sandoros“ progimnazijoje minėtas mokyklos globėjos Editos Štein gimtadienis. Šia proga mokykloje atidengta Dievo avinėlio skulptūra, sukurta žinomo menininko Martyno Gaubo.

Kad vaikai pajustų tikrąją šio akcento prasmę, mokyklos teritorijoje šią dieną ganėsi… tikrų tikriausių gyvų avių banda!
Apie viską išsamiau – LNK televizijos reportaže. Ačiū LNK TV už draugystę.

Daugiau

Spalio 2-ąją mokiniai aktyviai pažino savo gimtąjį kraštą

Spalio mėn. pirmą savaitę visi „Sandoros“ progimnazijos mokiniai išsibarstė po įvairius Šiaulių ir tolimesnių rajono lankytinus objektus. Mokykloje spalio 2 d.  paskelbta aktyvaus pažinimo ugdymo diena.

Iškeitę įprastas pamokas į kitas ugdomąsias veiklas, mokiniai, lydimi klasių vadovų ir kitų mokytojų, išvyko plėsti savo žinių ir potyrių akiratį. Mažiausieji, priešmokyklinukai, vyko į Kelmę, kur žaidė nuotykių parke ir žiūrėjo spektaklį, kiti išvyko į Šiaulių rajoną, Gruzdžių seniūniją, kur aplankė Neverdauskų alpakų ūkį. Kelmės mieste lankėsi ir pirmokai, kurie, kaip ir priešmokyklinukai, žiūrėjo spektaklį. Šalia Šiaulių įsikūręs alpakų ūkis sudomino ir 2b klasės mokinius, o jų bendraamžiai, 2a kl. mokiniai, išvyko į veislinių paukščių ir naminių gyvūnų zoologijos sodą „Raiba plunksna“. Visi trečiokai išvyko į tolimesnę kelionę – aplankė pajūryje veikiančią ornitologijos stotį, Ventės rage susipažino su paukščių žiedavimo technika. Ketvirtokai dalyvavo edukacijoje „Devyni amatai – dešimtas badas“, kuri juos nubloškė į Baisogalos seniūnijoje esantį Pakirkšnio kaimą.

Daugiau

Norėdami baigti mokyklą, vaikai gali jos nelankyti

Apie tai, ar leisti vaikams ugdytis šeimoje pagal bendrojo ugdymo programas, Lietuvoje diskutuojama jau kelerius metus. Kol šis nestandartinis mokymosi būdas dar nėra įteisintas, mokiniams ir jų tėvams siūloma progresuojanti alternatyva – mokymasis nuotoliniu būdu.

Nuotolinį mokymą vaikams Lietuvoje teikia 3 mokymo įstaigos: Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, Šiaulių Simono Daukanto gimnazija ir Vilniaus Ozo gimnazija.

Lietuviai nuotolinio mokymo sistemas diegia Latvijoje

Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras nuotolinį mokymąsi inicijavo dar 2002 m. ir tuomet šis projektas buvo vadinamas eksperimentiniu. Jo vadovaujama mokykla pralaužė ledus šiam mokymosi būdui ir tapo pirmąja tokia mokykla šalyje. Šios Vilniaus gimnazijos patirtį intensyviai perima Latvija – lietuviai apmokė naudotis unikaliu nuotolinio mokymosi modeliu jau keturias kaimyninės valstybės mokyklas ir jis jau spėjo pasiteisinti.

Ozo gimnazijoje nuotoliniu būdu gali mokytis visų klasių mokiniai, taip pat ir abiturientai. Šiuo metu joje nuotoliniu būdu mokosi per 1100 moksleivių. Didžioji dalis šių mokinių – emigrantų vaikai, jų yra apie 800.

Kitą dalį tokių mokinių sudaro neįgalieji, merginos, kurios anksti susilaukia vaiko, intensyviai sportuojantys sportininkai ir įvairių meno šakų atstovai.

„Nueitas nemažas kelias. Pradžioje nuotoliniu būdu mokėsi 24 mokiniai, o dabar – daugiau nei tūkstantis. Mūsų nuotolinio mokymo projektas ir ugdymo proceso skaitmenizavimas labai pasiteisino vien dėl to, jog didėja tokio mokymosi būdo poreikis. Globalizacijos sąlygomis tai yra patogus ir pigus mokymo būdas. Dėl jo galime išlaikyti lietuvybę, emigrantų ryšį su Lietuva ir galimybę grįžti į tėvynę po kiek laiko. Be to, daug kam netinka keltis anksti ir ši problema yra išsprendžiama, nes mokinys pamokas atlikti gali bet kuriuo paros metu.

Yra tėvų, norinčių ugdyti savo vaikus namuose savarankiškai, tačiau manau, jog savarankiškumo poreikį visiškai atliepia nuotolinis mokymasis. Mūsų mokytojai ir specialistai kontroliuoja ugdymo programos reikalus, kad mokinys neatitoltų nuo jos reikalavimų, nes vis tik vaikai anksčiau ar vėliau susiduria egzaminais, ir jeigu tėvai neturi reikiamos kompetencijos, vaikui gali kilti problemų. Visi atlikti darbai mūsų gimnazijoje lieka užfiksuoti, tad kilus bet kokiam konfliktui juos labai lengva analizuoti“, – teigė A. Daubaras.

Paklaustas, ar nuotoliniu būdu besimokantiems moksleiviams netrūksta socializacijos proceso ir bendruomeniškumo ugdymo, direktorius teigė, jog tai visiškai atstoja socialiniai tinklai.

„Pasitikiu socialiniais tinklais. Tai geriau nei atsitiktinai klasėse susodinami mokiniai, kai jose neretai sėdi įvairaus sociakultūrinio lygio jaunuoliai. Tose klasėse dominuoja ne tie, kurie intelektualiausi ir linkę į mokslą bei pažinimą, o truputį brutalesnio tipo jaunuoliai, kurie užgožia likusius vaikus.

O socialiniai tinklai leidžia susiburti pagal interesus, vyksta susirašinėjimai, mokiniai žaidžia tarpusavyje šachmatais, dalijasi eilėmis, požiūriu į istoriją, politikuoja, ginčijasi, ir tas bendravimas vyksta nuolat. Be to, mes visuomet rekomenduojame neformalų ugdymą, kuris tai išsprendžia: būreliai, studijos ir visa kita“, – kalbėjo Ozo gimnazijos direktorius.

Ugdymas šeimoje dar neįteisintas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas teigė, jog nuotolinis mokymo proceso organizavimo būdas šalyje įteisintas nuo 2012 m. ir dar nėra labai populiarus, tačiau siūlomas šeimoms, kurios nenori vaikų leisti į mokyklą.

„Šį mokymosi būdą dažniausiai renkasi tėvai, laikinai išvykę gyventi į užsienį su vaikais ir norintys, kad jų vaikai mokytųsi pagal Lietuvos bendrojo ugdymo programas. Pvz., Šiaulių „Sandoros“ progimnazijoje nuotoliniu būdu pagal bendrojo ugdymo programas mokosi 81 mokinys ir tik 6 iš jų gyvena Lietuvoje.

Žinoma, yra tėvų, kurie norėtų, kad jų vaikai nelankytų mokyklos, ugdytųsi šeimoje. Kol ugdymasis šeimoje Lietuvoje dar neįteisintas įstatymu, tėvams, norintiems savo vaikus ugdyti šeimoje, siūloma pasirinkti nuotolinį būdą. Nusiskundimų dėl ugdymo kokybės nuotoliniu būdu negauname“, – tvirtino A. Puodžiukas.

Jo teigimu, Lietuvoje daugėja tėvų, kurie norėtų, jog jų vaikai galėtų ugdytis šeimoje pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Pavyzdžiui, Lenkijoje ugdytis šeimoje leidžiama vaikams pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas (šioje šalyje ugdymas šeimoje įteisintas įstatymu), Estijoje – pagal vidurinio ugdymo programą.

„Nors intensyvios diskusijos su visomis suinteresuotomis pusėmis – tėvais, mokyklų vadovų asociacijų, savivaldybių ir kt. atstovais – vyksta, prie bendros nuomonės kol kas neprieita.

Reikia rimtai pasverti visus privalumus ir galimus trūkumus. Savo žodį turėtų tarti ir vaiko teisių apsaugos specialistai, ir mokslininkai, ir psichologai. Svarbiausiu dalyku, kalbėdami apie tai, turėtume laikyti vaiko gerovę, jo ateities užtikrinimą. Tėvų noras, kad jų vaikas ugdytųsi šeimoje, suprantamas, tačiau tai neturėtų būti vienasmenis jų sprendimas.

Manome, kad Švietimo įstatymu turėtų būti sudarytos prielaidos tinkamai užtikrinti vaiko teises į mokslą ir vaiko teisių apsaugos principams įgyvendinti, nustatytos esminės sąlygos, kada būtų leidžiama ugdyti vaiką šeimoje, nustatyta tėvų atsakomybė už savo vaikų ugdymo kokybę bei socializaciją ir kt.“, – kalbėjo A. Puodžiukas.

Šaltinis: https://www.alfa.lt/straipsnis/50401969/noredami-baigti-mokykla-vaikai-gali-jos-nelankyti?fbclid=IwAR0zph1fiO1Sehh9LlC_svuMB1NTfN431KOefFtQptNZxRadixGauocEMc8

LNK žinių dėmesio centre: pristatyta mokykloje įgyvendinama įdėja

Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos mokiniams nereikia nešiotis grynųjų, kad mokykloje galėtų nusipirkti pietus. Atsiskaityti jie gali banko kortele arba elektroniniu mokinio pažymėjimu, kaip kad važiuodami miesto autobusu. Progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis sako, kad naujovė pasiteisino. Vaikai rečiau bėgioja į parduotuvę pirkti traškučių, o valgykloje perka šiltą maistą.

„Moksleivo pažymėjime galima įsidėti pinigus ir net tėvai mato, ką valgė vaikas“, – sako progimnazijos vadovas. Išsamiau apie viską – LNK televizijos žinių reportaže.